laibabalsis

laibabal̃sis, -ė adj., smob. (2) turintis ploną balsą: Ei, vaikučiai, geltonplaukiai, mėlynakiai, greitakojai, laibabalsiai! Bėkit šenai Mš. Vakaras buvo tokis tylus, kad toli toli išgirdom mergelės laibabal̃sės tylų tylų balselį Prng. Gavo gaidas, storbalsį, laibabalsį ir du smuiku Blv.